Diabetinė retinopatija

Diabetinė retinopatija yra cukrinio diabeto komplikacija, pažeidžianti akis. Šią ligą sukelia diabeto nulemtas tinklainės kraujagyslių pažeidimas. Ligos pradžioje diabetinė retinopatija gali nesukelti jokių simptomų arba tik nedidelius regėjimo su­trikimus, tačiau, ligai progresuojant, gali išsivystyti aklumas. Ši komplikacija gali išsivystyti tiek 1 tipo, tiek 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Kuo ilgesnė diabeto trukmė ir kuo prastesnė gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolė, tuo didesnė diabetinės retinopatijos rizika.

Rizikos veiksniai
Diabetinė retinopatija gali išsivystyti kiekvienam cukriniu dia­betu sergančiam pacientui. Šios komplikacijos riziką didina:

• Diabeto trukmė – kuo ilgiau žmogus serga diabetu, tuo di­desnė yra diabetinės retinopatijos išsivystymo rizika;
• Bloga gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolė;
• Didelis kraujo spaudimas;
• Didelė cholesterolio koncentracija;
• Nėštumas;
• Rūkymas.

Simptomai

Pradinėje diabetinės retinopatijos stadijoje gali nepasireikšti jokie simptomai. Diabetinė retinopatija paprastai pažeidžia abi akis. Pažeidimas abejose akyse gali būti skirtingo sunkumo. Ligai progresuojant, gali atsirasti:

• Regėjimo lauke plaukiojančios dėmės, musytės;
• Neaiškus regėjimas;
• Regėjimo svyravimai;
• Pablogėjęs spalvinis matymas;
• Tamsios ar tuščios vietos regėjimo lauke;
• Regėjimo praradimas.

Priežastys

Ilgą laiką esanti per didelė gliukozės koncentracija kraujyje gali sukelti smulkiųjų kraujagyslių, maitinančių tinklainę, užsikišimą, todėl sutrinka tinklainės aprūpinimas krauju. Siekiant kom­pensuoti sumažėjusią kraujotaką, akyje susidaro naujos kraujagys­lės. Tačiau šios naujos kraujagyslės nėra visavertės, nes jų sienelių pralaidumas yra didesnis.

Skiriami du diabetinės retinopatijos tipai:

1. Ankstyvoji diabetinė retinopatija. Tai dažniau pasitai­kanti forma, kuri dar yra vadinama neproliferacine diabeti­ne retinopatija, nes naujos kraujagyslės dar neauga.

Šioje stadijoje tinklainės kraujagyslių sienelės susilpnėja, atsiranda nedideli kraujagyslių sienelių defektai (mikroaneurizmos), pro kuriuos į tinklainę gali prasiskverbti skystis ir kraujas. Didesnės tinklainės kraujagyslės vietomis išsiple­čia, kraujagyslių skersmuo tampa netolygus. Kai pažeidžia­ma vis daugiau kraujagyslių, retinopatija progresuoja nuo lengvos iki sunkios formos. Tinklainėje esančios nervinės skaidulos pradeda burkti, taip pat kartais paburksta ir cen­trinė tinklainės dalis – išsivysto geltonosios dėmės (maku­los) edema.

2. Progresuojanti diabetinė retinopatija. Diabetinė retino­patija gali progresuoti į sunkesnę formą – proliferacinę dia­betinę retinopatiją. Šios formos metu pažeistos kraujagys­lės visiškai užsikemša, todėl tinklainėje pradeda formuotis naujos kraujagyslės, kurios nėra visavertės, ir dėl jų didesnio pralaidumo kraujas gali patekti po tinklaine (susidaro krau­josruvos) ir į stiklakūnį (hemoftalmas). Be to, randinio audi­nio susidarymas dėl naujų kraujagyslių augimo gali skatinti tinklainės atsisluoksniavimą. Jei naujosios kraujagyslės su­trikdo skysčio ištekėjimą iš akies, akies obuolio viduje gali padidėti spaudimas. Tai gali pažeisti regos nervą, kuris per­duoda nervinius impulsus iš akies į galvos smegenis, bei su­kelti glaukomą.

Komplikacijos

Diabetinė retinopatija yra susijusi su naujų kraujagyslių su­sidarymu tinklainėje. Komplikacijos gali turėti rimtų pasekmių regėjimui:

Kraujavimas į stiklakūnį (hemoftalmas). Iš naujai susida­riusių kraujagyslių kraujas gali išsilieti į stiklakūnį. Jei kraujo kiekis nedidelis, regėjimo lauke gali atsirasti plaukiojančių tamsių dėmių. Sunkesniais atvejais kraujas gali užpildyti stiklakūnį ir visiškai už­blokuoti vaizdą.

Kraujavimas į stiklakūnį paprastai nesukelia negrįžtamo re­gėjimo praradimo. Akyje išsiliejęs kraujas paprastai išsivaikšto per keletą savaičių ar mėnesių ir jei tinklainė nėra pažeista, regėjimas sugrįžta. Kai kuriais sunkesniais atvejais reikia kraują iš stiklakūnio pašalinti chirurginiu būdu.

Tinklainės atšoka. Sergant diabetine retinopatija, naujai su­sidariusios kraujagyslės skatina jungiamojo audinio augimą, kuris gali patraukti tinklainę nuo po ja esančių audinių. Tai gali sukelti plaukiojančių dėmių regėjimo lauke atsiradimą, blykčiojimą, žai­bavimą ar sunkų regėjimo praradimą. Tinklainės atšoka gydoma chirurginiu būdu.

Glaukoma. Naujos kraujagyslės gali susidaryti priekinėje akies dalyje, pavyzdžiui rainelėje, ir taip sutrikdyti normalų skysčių nutekėjimą iš akies, todėl akyje pradeda didėti spaudimas – vystosi antrinė glaukoma. Padidėjęs spaudimas gali pažeisti regos nervą, perduodantį nervinius impulsus iš akies į smegenis. Glaukoma gy­doma akies spaudimą mažinančiais lašais.

Aklumas. Galiausiai diabetinė retinopatija, glaukoma arba abi šios būklės kartu gali nulemti visišką regėjimo praradimą.

Profilaktika

Deja, diabetinės retinopatijos išvengti ne visuomet pavyksta. Tačiau reguliari akių gydytojo patikra, tinkama gliukozės koncen­tracijos kraujyje ir kraujo spaudimo kontrolė bei neuždelstas atsi­radusių regėjimo problemų sprendimas gali padėti išvengti sun­kaus regėjimo praradimo.

Jeigu sergate diabetu, diabetinės retinopatijos išsivystymo ri­ziką sumažinti gali padėti:

Tinkamas diabeto gydymas. Sveika mityba ir fizinis akty­vumas turėtų tapti neatsiejama jūsų kasdienybės dalimi. Stenkitės bent 150 minučių per savaitę skirti vidutinio intensyvumo aerobi­niam aktyvumui, pvz., ėjimui. Vartokite geriamuosius vaistus nuo diabeto ar insuliną, kaip paskirta gydytojo.

Gliukozės koncentracijos kraujyje stebėjimas. Gliukozės koncentraciją kraujyje reikia stebėti bent keletą kartų per dieną – dar dažniau matuoti gali reikėti sergant ar patiriant stresą.

Glikozilinto hemoglobino stebėjimas. Glikozilinto hemog­lobino (HbA1c) tyrimas atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją per 2–3 mėnesių laikotarpį iki tyrimo. Daugumai žmonių tikslinis glikozilinto hemoglobino kiekis yra mažiau nei 7 proc.

Kraujo spaudimo ir cholesterolio koncentracijos kontro­liavimas. Svarbu laikytis sveikos mitybos, reguliariai mankštintis ir atsikratyti antsvorio. Kartais gali reikėti ir medikamentinio gydymo.

Rūkymo ir kitų tabako gaminių atsisakymas. Rūkymas pa­didina įvairių diabeto komplikacijų, taip pat ir diabetinės retinopa­tijos, riziką.

Reguliarus lankymasis pas akių gydytoją. Jei pastebėjote staigų regėjimo pablogėjimą, regėjimas tapo neaiškus ar regėjimo lauke atsirado plaukiojančių dėmių, kreipkitės į gydytoją nedels­dami.

Prisiminkite, kad diabetas nebūtinai turi komplikuotis regėji­mo praradimu. Aktyvus dalyvavimas gydant diabetą ir atsakomy­bės prisiėmimas gali padėti išvengti šios komplikacijos.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo diabetinės retinopatijos tipo ir sun­kumo laipsnio ir yra skirtas ligos progresavimui sustabdyti ar bent sulėtinti.

Ankstyvoji diabetinė retinopatija. Jei retinopatija yra ne­proliferacinė ir nedidelio ar vidutinio sunkumo, gydymo iš karto gali ir nereikėti, tačiau akių gydytojas reguliariai turi stebėti ir ti­krinti jūsų akių būklę. Be to, pasitarkite su savo endokrinologu, kaip galima būtų pagerinti diabeto kontrolę, nes gera gliukozės koncentracijos kraujyje ankstyvose retinopatijos stadijose gali su­lėtinti ligos progresavimą.

Progresuojanti diabetinė retinopatija. Sergant proliferaci­ne diabetine retinopatija ar atsiradus geltonosios dėmės edemai, reikalingas lazerinis ar chirurginis gydymas. Priklausomai nuo tin­klainės pažeidimo gali būti taikoma:

Fotokoaguliacija. Tai yra gydymas lazeriu, kurio metu sunai­kinamos naujai susidariusios kraujagyslės ir sumažėja kraujavimo į akies vidų bei tinklainės atšokos rizika. Ši procedūra paprastai yra atliekama akių klinikoje per vieną ar kelis kartus. Jei jūsų regėjimas prieš procedūrą buvo neaiškus dėl geltonosios dėmės edemos, regėjimas gali ir nepagerėti, tačiau fotokoaguliacija paprastai pri­stabdo tolimesnį paburkimo ir naujadarių kraujagyslių atsiradimo progresavimą.

Vaistų injekcijos į akį. Antiangiogeninių vaistų suleidimas į stiklakūnį šiuo metu yra pripažintas kaip standartinis diabetinės retinopatijos nulemto geltonosios dėmės paburkimo ir šlapiosios amžinės geltonos dėmės degeneracijos (AGDD) gydymo meto­das. Įrodyta, kad kraujagyslių endotelio augimo faktorius (KEAF) yra pagrindinis veiksnys, skatinantis pakitusių, pralaidžių naujų kraujagyslių formavimąsi. Pakitusios kraujagyslės nulemia gelto­nosios dėmės pakitimus, dėl kurių žmogus apanka. Todėl šio krau­jagyslių endotelio augimo faktoriaus (KEAF) slopinimas vaistais teikia daug vilčių siekiant išsaugoti diabetinės retinopatijos nu­lemtu geltonosios dėmės paburkimu bei AGDD sergančių asmenų matymą ir sumažinti ligos progresavimą. Gali būti vartojami įvai­rūs žmogaus KEAF inhibitoriai. Priklausomai nuo vartojamo vaisto, dozės bei injekcijų daž­nio, rega stabilizuojasi apie 70–96 proc. gydytų asmenų, daliai jų matymas pagerėja. Injekcija atliekama po vietinės nejautros, su­lašinus į akis anestetiko tirpalo. Akies paviršius dezinfekuojamas. Norint išvengti mirksėjimo ir akies užmerkimo, įdedamas vokų lai­kiklis – blefarostatas. Mažyte plona adata pro odeną (sklerą) atlie­kama vaisto injekcija į akies obuolį. Po procedūros joks specifinis gydymas nėra skiriamas. Pradedant gydymą injekcijos kartojamos kas mėnesį, vėliau retinant injekcijų dažnį, o kiek ir kaip dažnai jų prireiks, priklauso nuo individualios būklės. Galimi injekcijos į akį šalutiniai poveikiai yra junginės kraujosruva, akies skausmas, padi­dėjęs akispūdis, akies uždegimas ir infekcija. Kai kurie iš šių vaistų gali padidinti insulto riziką.

Vitrektomija. Šios operacijos metu per nedidelį pjūvį akyje pašalinamas kraujas iš stiklakūnio, taip pat randinis audinys, kuris tempia tinklainę nuo po ja esančių audinių. Operacija atliekama chirurginėje klinikoje naudojant bendrinę nejautrą.