Amžinė geltonosios dėmės degeneracija



Tai dažniausia vyresnio amžiaus žmonių negrįžtamai pablo­gėjusio regėjimo priežastis. Šios ligos metu yra pažeidžiama akies tinklainės geltonoji dėmė (makula). Dėl suplonėjusios geltonosios dėmės centrinis matymas tampa neaiškus, neryškus, tiesios linijos gali būti matomos kaip kreivos. Beveik visada yra pažeidžiamos abi akys, tačiau pažeidimas abiejose akyse gali būti skirtingas. Jei pa­žeidžiama tik viena akis, pacientas gali nejausti jokių regėjimo su­trikimų, nes sveikoji akis kompensuoja už pažeistąją. Ši liga nepa­žeidžia periferinio regėjimo, todėl visiškas aklumas pasitaiko retai. Liga turi dvi formas: sausąją ir šlapiąją (neovaskulinę, eksudacinę), kuriai būdinga kraujagyslių po tinklaine augimas bei eksudacija iš jų. Liga paprastai prasideda kaip sausoji, kuri lėtai progresuoja (me­tais) ir 10–20 proc. atvejų gali pereiti į šlapiąją formą, kuriai būdingi staigūs matymo pokyčiai, galintys lemti regėjimo praradimą. Anks­tyvas ligos nustatymas gali padėti sustabdyti regėjimo blogėjimo progresavimą, o kai kuriais atvejais ir pagerinti regėjimą.



Rizikos veiksniai

Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką padidinan­tys veiksniai:

  • Amžius. Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 m. amžiaus žmonėms.
  • Šeiminė anamnezė. Nustatyta keletas genų, susijusių su amžinės geltonosios dėmės degeneracijos vystymusi.
  • Rūkymas. Cigarečių rūkymas ar buvimas prirūkytoje aplin­koje reikšmingai padidina geltonosios dėmės degeneraci­jos riziką.
  • Nutukimas. Tyrimai rodo, jog nutukimas padidina riziką, kad degeneracija progresuos iki sunkios formos.
  • Širdies ir kraujagyslių ligos. Šios ligos padidina ir amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką.



Simptomai

Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

  • Iškraipytas vaizdas, pvz., tiesios linijos atrodo lenktos;
  • Sumažėjęs centrinis matymas viena ar abiem akimis;
  • Neryškaus matymo aiškių ribų dėmė regėjimo lauke;
  • Ryškesnės šviesos poreikis skaitant;
  • Sunkesnis prisitaikymas prie nedidelio apšviestumo, pvz., įeinant į tamsią patalpą;
  • Susiliejantis spausdintas tekstas;
  • Sumažėjęs spalvų ryškumas;
  • Būna sunku atskirti veidus.

Sausoji amžinė geltonosios dėmės degeneracija paprastai vystosi lėtai ir be skausmo. Šlapiosios amžinės geltonosios dėmės degeneracijos simptomai paprastai pasireiškia staiga ir progre­suoja greitai.



Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos sukeltas matymo sutrikimas.



Priežastys

Tikslios amžinės geltonosios dėmės degeneracijos priežastys nėra žinomos, tačiau tyrimai rodo, kad jos gali būti susijusios tiek su paveldėjimu, tiek su aplinkos veiksniais, tokiais kaip rūkymas ir mityba. Šlapiosios geltonosios dėmės degeneracijos skiriamos dvi pagrindinės ligos atsiradimo grandys:

Regėjimo praradimas dėl naujų kraujagyslių augimo. Kartais į geltonąją dėmę įauga naujos kraujagyslės iš po tinklaine esančio kraujagyslinio dangalo – gyslainės (vyksta neovaskuliari­zacija). Šios naujos kraujagyslės yra nevisavertės, pro jas prasisun­kęs skystis ar kraujas sutrikdo tinklainės funkciją.

Regėjimo praradimas dėl skysčio susikaupimo akies du­gne. Skystis, prasiskverbęs iš gyslainės, gali pradėti kauptis tinklai­nėje ir suformuoti netolygumus geltonosios dėmės srityje, todėl vaizdas atrodo iškraipytas.




Diagnozė

Akių dugno tyrimas. Esant sausajai degeneracijos formai, tinklainė atrodo dėmėta dėl geltonų nuosėdų – drūzų, susidaran­čių po tinklaine. Esant šlapiajai formai, tinklainės centrinėje srityje gali būti paburkimas, kraujosruvos ar randiniai pakitimai.


Kairėje – sausajai AGDD būdingos drūzos, dešinėje – drūzos ir šlapiajai AGDD būdingas geltonosios dėmės paburkimas.



Centrinio matymo defektai. Naudodamas Amslerio tinklelį, gydytojas gali įvertinti paciento centrinio matymo defektus. Dėl amžinės geltonosios dėmės degeneracijos tiesios tinklelio linijos gali atrodyti kreivos, neryškios ar nutrūkusios.

Tyrimas Amslerio tinkleliu. Kairėje – sveiko asmens matomas vaizdas, dešinėje – sergančio AGDD matomas vaizdas.



Gydymas

Šiuo metu amžinė geltonosios dėmės degeneracija nėra išgy­doma. Anksti diagnozavus ligą, galima sulėtinti jos progresavimą metus rūkyti ir laikantis kitų sveikos gyvensenos principų.

Sergant sausąja forma, būtinas akių gydytojo stebėjimas, nes 10–20 proc. atvejų gali progresuoti į šlapiąją. Gydymas gali padėti sustabdyti ligos progresavimą ir apsaugoti nuo tolesnio regėjimo blogėjimo. Kartais, jei gydymas pradedamas pakankamai anksti, dalį prarasto regėjimo pavyksta sugrąžinti.

Šlapiosios amžinės geltonosios dėmės degeneracijos gydy­mas:


Vaistų injekcijos į akį

Antiangiogeninių vaistų suleidimas į stiklakūnį šiuo metu yra pripažintas kaip standartinis diabetinės retinopatijos nulemto geltonosios dėmės paburkimo ir šlapiosios amžinės geltonos dė­mės degeneracijos (AGDD) gydymo metodas. Įrodyta, kad krauja­gyslių endotelio augimo faktorius (KEAF) yra pagrindinis veiksnys, skatinantis pakitusių, pralaidžių naujų kraujagyslių formavimąsi. Pakitusios kraujagyslės nulemia geltonosios dėmės pakitimus, dėl kurių žmogus apanka. Todėl šio kraujagyslių endotelio augi­mo faktoriaus (KEAF) slopinimas vaistais teikia daug vilčių siekiant išsaugoti diabetinės retinopatijos nulemtu geltonosios dėmės paburkimu bei šlapiąja AGDD sergančių asmenų matymą ir ligos progresavimą. Gali būti vartojami įvairūs žmogaus KEAF inhibi­toriai, dažniausiai Lietuvoje vartojami: bevacizumabas (Avastin), ranibizumabas (Lucentis) ir afliberceptas (Elyea). Priklausomai nuo vartojamo vaisto, dozės bei injekcijų dažnio, rega stabilizuojasi apie 70–96 proc. gydytų asmenų, daliai jų matymas pagerėja. In­jekcija atliekama po vietinės nejautros, sulašinus į akis anestetiko tirpalo. Akies paviršius dezinfekuojamas. Norint išvengti mirksė­jimo ir akies užmerkimo, įdedamas vokų laikiklis – blefarostatas. Mažyte plona adata pro odeną (sklerą) atliekama vaisto injekcija į akies obuolį. Po procedūros joks specifinis gydymas nėra skiria­mas. Pradedant gydymą injekcijos kartojamos kas mėnesį, vėliau retinant injekcijų dažnį, o kiek ir kaip dažnai jų prireiks, priklauso nuo individualios situacijos. Galimi injekcijos į akį šalutiniai povei­kiai yra junginės kraujosruva, akies skausmas, padidėjęs akispū­dis, akies uždegimas ir infekcija. Kai kurie iš šių vaistų gali padi­dinti insulto riziką.


Fotodinaminė terapija

Šios procedūros metu per periferinę veną į kraują yra sulei­džiama fotosensibilizuojamosios medžiagos, kuri nukeliauja ir į akies kraujagysles. Pašvietus specialiu lazeriu, ši medžiaga akty­vuojama ir užblokuoja kraujagyslę bei taip sustabdo skysčių kau­pimąsi.

Po procedūros reikia vengti tiesioginių saulės spindulių ir ryškios šviesos, kol vaistas pasišalins iš organizmo, o tai gali už­trukti iki poros dienų. Lietuvoje šis gydymo metodas būdavo tai­komas seniau, dabar naudojamas retai.



Fotokoaguliacija

Šios procedūros metu naudojamas didelės energijos lazeris nevisavertėms kraujagyslėms, esančioms po geltonąja dėme, su­naikinti. Po gydymo lazerio šviesa lieka negyvybingi tinklainės ploteliai, kurie gali nulemti matymo defektų regėjimo lauke atsi­radimą, tačiau ši procedūra taikoma siekiant sustabdyti kraujavi­mą iš naujadarių kraujagyslių ir taip sumažinti tolimesnį geltono­sios dėmės pažeidimą bei ligos progresavimą.

Gyvensena ir naminės priemonės


Net jau ir nustačius šlapiosios dėmės degeneraciją, galima su­lėtinti ligos progresavimą ir regėjimo netekimą:

Nerūkykite. Jeigu rūkote, kreipkitės į šeimos gydytoją, kad padėtų mesti rūkyti.

Laikykitės sveikos mitybos principų. Sveikai akių būklei ypač svarbūs yra antioksidantai, esantys vaisiuose ir daržovėse. Kalė kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose daržovėse esan­tis didelis kiekis antioksidantų, įskaitant liuteiną ir zeaksantiną, yra ypač naudingas žmonėms, sergantiems amžine geltonosios dė­mės degeneracija. Taip pat ypač naudingi yra maisto produktai, kuriuose yra daug cinko. Tai daug baltymų turintys produktai – jautiena, kiauliena, aviena, taip pat pienas, sūris, viso grūdo pro­duktai.

Svarbu vartoti ir sveikų nesočiųjų riebalų, tokių kaip alyvuo­gių aliejus. Tyrimai rodo, kad dieta, kurioje gausu omega-3 rieba­lų rūgščių, kurių daug turi lašiša, tunas, graikiniai riešutai, padeda sumažinti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos išsivystymo riziką. Deja, toks pats teigiamas poveikis vartojant omega-3 riebių­jų rūgščių papildus ar žuvų taukų nebuvo nustatytas.

Gydykite kitas ligas. Jei sergate širdies ir kraujagyslių ligo­mis, pvz., aukšto kraujospūdžio liga, laikykitės gydytojo paskirto gydymo, kad liga būtų tinkamai valdoma.

Išlaikykite normalų kūno svorį ir reguliariai judėkite. Jei­gu jums reikia numesti svorio, sumažinkite suvartojamų kalorijų kiekį ir padidinkite fizinį aktyvumą.

Reguliariai tikrinkite akis. Tarp vizitų pas akių gydytoją re­gėjimą reguliariai galite pasitikrinti namie naudodami Amslerio tinklelį.

Vitaminų papildai. Amerikos oftalmologų akademijos nuo­mone, žmonėms, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkia am­žine geltonosios dėmės degeneracija, gali padėti didelės dozės antioksidacinių vitaminų ir mineralų. Tyrimai rodo, kad naudinga yra tokia sudėtis:

  • Vitaminas C 500 mg
  • Vitaminas E 400 TV
  • Luteinas 10 mg
  • Zeaksantinas 2 mg
  • Cinkas (cinko oksidas) 80 mg
  • Varis (vario oksidas) 2 mg




Pagalbinės priemonės

Regėjimo sutrikimas dėl amžinės geltonosios dėmės degene­racijos gali apriboti galimybę skaityti, vairuoti, atpažinti veidus. Šie patarimai turėtų padėti jums prisitaikyti prie pablogėjusio regėji­mo:

  • Paprašykite gydytojo patikrinti jūsų akinių receptą. Jei naudojate akinius ar kontaktinius lęšius, paprašykite gydy­tojo atnaujinti akinių receptą.
  • Naudokite didinamąjį stiklą. Yra įvairių vaizdą didinančių priemonių, kurios palengvina skaitymą ar kitus darbus, kai reikia detalaus matymo iš arti.
  • Pakeiskite kompiuterio ekrano nustatymus ir naudokite garsines sistemas. Padidinkite kompiuterio raidžių dydį bei kontrastą. Taip pat papildomai galima įdiegti specialias garsines sistemas.
  • Naudokite elektronines skaitymo priemones. Galite pa­bandyti skaityti knygas planšetėje ar klausytis įskaitytų (au­dio) knygų. Yra sukurta specialių planšetinių kompiuterių ir mobiliųjų telefonų programų žmonėms, kurių regėjimas prastas.
  • Namie naudokite ryškų apšvietimą. Ryškioje šviesoje lengviau skaityti ir daryti kitus darbus, be to, tai sumažina kritimų riziką.
  • Įvertinkite savo vairavimo galimybes. Jei vis dar vairuoja­te, pasitarkite su gydytoju, ar saugu ir toliau tai daryti. Ypač reikia atkreipti dėmesį į tam tikras situacijas: vairavimą naktį ar blogomis oro sąlygomis, esant intensyviam eismui.